Pradžia

„ATRASK KETURIS!“
1. KONCEPCIJA
Ramybės skveras Jonavos mieste atlieka pagrindinio miesto parko vaidmenį, todėl yra svarbu, kad jis netaptų monotoniška erdve ir neapsiribotų viena funkcija. Reikia, jog skveras veiktų kaip reprezentacinė ir rekreacinė erdvė bei tarnautų labai skirtingiems miestiečių poreikiams ir įvairiai veiklai. Dėl to siūloma neieškoti skverui vieno visa aprėpiančio identiteto, o skaidyti jį į kelias aiškiai išsiskiriančias zonas.
Siūlome skverą dalinti į keturias skirtingas erdves. Skaičius keturi simbolizuotų:
Keturias funkcijas: reprezentacinę, memorialinę, poilso ir aktyvaus laisvalaikio;
Keturias nuotaikas: sodą, mišką, pievą, kiemą;
Keturis metų laikus: skveras aktyviai veiks pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą;
Keturis amžiaus tarpsnius: vaikystę, paauglystę, brandą, senatvę – skveras bus patrauklus visiems miestiečiams.
2. SKVERO TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
Skvero zonavimą natūraliai padiktavo esamas jo erdvių charakteris bei jį supančių pastatų funkcijos.
2.1 Kultūros sodas
Parko šiaurės vakaruose esančią dalį priešais Jonavos kultūros centrą, apimančią buvusio vaikų darželio teritoriją, siūloma paversti kultūros sodu, ir apleistam pastatui suteikti visuomeninę – kultūrinę funkciją.
Buvusio vaikų darželio teritorija su apleistais pastatais Jonavos miesto bendrajame plane įvardinama kaip mišraus užstatymo zona. Prie esamo darželio komplekso siūlome pristatyti priestatą, kuriame projektuojame viešbutį. Abu darželio korpusai rekonstruojami, vieną iš jų pritaikant viešbutį papildančioms restorano, pirties su baseinu (1a.) bei konferencijų salių (2a.) funkcijoms, o antrą – parodų salėms (1a.) bei nuomojamoms menininkų dirbtuvėms (2a.). Tokiu būdu pastatas įgautų svarbią reprezentacinę funkciją miesto mastu ir sudarytų kultūrinį klasterį su greta esančiais Jonavos kultūros namais.
Žaliojoje zonoje, formuojančioje pastato prieigas, siūlome išryškinti linijinę grafiką, atkartojančią esamų statinių bei želdinių kryptį ir pabrėžiančią kultūros paskirties pastatų tarpusavio ryšį. Linijinė grafika būtų formuojama želdiniais: siūlome įrengti dekoratyvius levandų ar panašių ryškių daugiamečių žolynų plotus bei linijomis sodinti įvairius dekoratyvius krūmus, tokius kaip tunbergo raugerškis „Atropurpurea“ (berberis thunbergii „Atropurpurea“), tunbergo raugerškis „Aurea“ (berberis thunbergii „Aurea“), geltonžiedė sedula (cornus mas), skėstašakis kaulenis (cotoneaster adpressus), švelnioji gudobelė (Crataegus mollis ). Šie želdiniai ne tik skaidytų ir puoštų erdvę, bet ir savo vaisiais trauktų paukčius.
Tarp rekonstruojamų pastatų projektuojama didelė kavinės lauko terasa, iš kurios būtų galima apžvelgti prešais plytintį dekoratyvų griežtų geometrinių formų sodą. Kavinė galėtų tapti svarbiu traukos centru, megstama jaunimo laisvalaikio leidimo vieta.
2.2 Atminimo miškas
Priešais Jonavos miesto savivaldybę esanti Ramybės skvero dalis – tai buvusi senųjų Jonavos kapinių teritorija, kuri yra saugoma kultūros vertybė. Siūloma šią memorialinę zoną išryškinti, ją atitveriant žema dekoratyvine akmenų tvorele ir akcentuojant įėjimus į teritoriją simboliniais varteliais. Buvusių kapinių plote, kuriame auga daug senų ir aukštų medžių (klevų, liepų), siūlome sukurti miškui būdingą paklotę, apželdinant jį kelminiais paparčiais (dryopteris filix-mas) bei gebenėmis lipikėmis (hedera helix).
Pagrindinis patekimas į kapinių zoną projektuojamas pro šalia Žeimių gatvės esamą Jeronimo Ralio kapą. Už J.Ralio obelisko projektuojamas vingiuotas takelis, vedantis gilyn į parką. Išilgai šio simbolinio tako siūlome išdėstyti esamus paminklinius akmenis, o miško proskynoje sugrupuoti skvere esančius medinius kryžius bei koplytstulpius.
Buvusi kapinių teritorija skvere atliktų memorialinę – reprezentacinę funkciją ir tiktų ramiems pasivaikščiojimams.
2.3 Poetų pieva
Atviroje skvero erdvėje priešais Jonavos biblioteką vietoje tradicinės vejos siūloma sukurti romantišką pievos charakterį, ją apželdinant laukinėmis bei kultūrinėmis margaspalvėmis gėlėmis, kurios žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, ir nereikalautų nuolatinės priežiūros. Pievoje galėtų būti iki 70 skirtingų rūšių gėlių: įvairūs katilėliai, ramunės, rugiagėlės, aguonos, pavasarinės raktažolės. Šalia smilginių augalų, tokių kaip raudonieji ir aviniai eraičinai, miglės, motiejukai, smilgos, pievoje gali būti įterpta puošnesnių kultūrinių augalų: nasturtų, krokų, tulpių, narcizų.
Pievoje siūlome išdėstyti stacionarius medinius gultus, ant kurių būtų patogu skaityti, ilsėtis ir mėgautis saule šiltomis vasaros dienomis. Šie ramiam atsipalaidavimui bei skaitymui skirti gultai papildytų kitoje gatvės pusėje esančios bibliotekos funkciją ir pratęstų jos erdvę.
Šalia paminklo Petrui Vaičiūnui, išilgai takelio, siūlome grupuoti numatomus naujus paminklus nusipelniusiems jonaviečiams.
Planuojamo griauti pastato vietoje projektuojamas atviras amfiteatras. Amfiteatro scenos zonai sukurti išnaudojami esami ąžuolai. Šalia amfiteatro numatomas prekybos kioskas.
2.4 Žaidimų kiemas
Skvero dalyje už edukacinės paskirties pastatų, kuri nėra apžvelgiama nuo gatvių, projektuojama uždaresnė kiemo charakterio zona, skirta vaikų, paauglių bei suaugusiųjų aktyviam poilsiui, sportui bei žaidimams. Ši zona plane išsiskiria ryškiaspalve grafika. Jos margumas kuriamas iš skirtingų spalvų trinkelių, minkštų žaidimų aikštelėms skirtų dangų, įvairiaspalvių sezoninių gėlynų bei kitų elementų (vanduo, smėlis).
Į žaidimų kiemą perkeliamas skvere esamas vaikų žaidimų aikštelės inventorius, naujoms supynėms panaudojamas milžiniškas sovietmečio laikų lipynės karkasas, įrengiami lauko treniruokliai suaugusiems bei krepšinio aikštelė.
3. TAKAI IR SUSISIEKIMAS
Pagrindinis patekimas į skverą formuojamas pro J.Basanavičiaus ir Žeimių gatvių kampe esantį Jonavos krašto muziejų. Siūloma atverti abejus muziejaus vartus, tokiu būdu labiau išnaudojant jo kiemą. Už muziejaus vienas takas vestų parko pakraščiu palei Žeimių gatvę, o kitas – parko viduriu, sudarant galimybę praeiti kertant visas keturias skirtingo charakterio zonas.
Pakoreguojant vieno iš privačių skvero pakraštyje esančių sklypų ribą, sukuriama nauja jungtis tarp Turgaus ir Vasario 16-osios gatvių. Šis naujas pėstiesiems bei dviratininkams skirtas takas neabejotinai padidintų skverą kertančių žmonių srautus; dėl to projekte didelis dėmesys skiriamas prieigų nuo stoties bei turgaus pusės formavimui.
4. NAUJI STATINIAI
Ramybės skveras – daugiau kaip 7ha teritorija pačiame miesto centre, kurios didelė dalis ilgą laiką buvo užstatyta menkaverčiais statiniais. Nugriovus šiuos statinius, kurie ilgą laiką gadino skvero teritorijos įvaizdį, Jonavos miestui atsiveria galimybė miesto širdyje sukurti unikalią žalią viešąją erdvę miestiečiams, kuri taptų svarbia miesto įvaizdžio dalimi.
Siūlome skverą išlaikyti kiek įmanoma mažiau urbanizuotą, ir jį tvarkyti taikant minimalias architektūrines intervencijas, skirtas suaktyvinti tam tikrus parko taškus ir pagerinti skvero estetinį vaizdą.
Siūlomi nauji statiniai – tai viešbučio funkcijos priestatas prie rekonstruojamų buvusio vaikų darželio pastatų, atviras amfiteatras įvairiems renginiams ir prekybos kioskai parko prieigose, greta amfiteatro ir aktyvios žaidimų zonos.
Naujas modernus viešbutis ramioje ir prestižinėje miesto vietoje, savivaldybės bei kitų svarbiausių miesto pastatų kaimynystėje, pėsčiomis patogiai pasiekiamas nuo autobusų stoties, pasitarnautų miesto reprezentacijai bei suteiktų funkciją apleistai parko gilumoje esančiai teritorijai. Kartu su rekonstruojamuose pastatuose numatomomis menininkų dirbtuvėmis, jis suteiktų skverui saugumo, kadangi pastatuose nuolat gyventų žmonės.
Atviras amfiteatras bei prekybos kioskas projektuojami šalia parko prieigų nuo stoties pusės, palei naujai projektuojamą pėsčiųjų ir dviračių taką. Amfiteatro erdvė sukuriama suformuojant kalvą reljefe. Po dalimi amfiteatro numatoma įrengti viešuosius tualetus.
Kalnų ir Žeimių gatvių kampe esantį prekybinį pastatą siūloma rekonstruoti, aukštinant iki 12m, jo antrame ir mansardiniame aukštuose įrengiant ofisus.
5. KULTŪROS VERTYBIŲ IŠSAUGOJIMAS
Ramybes skveras yra Jonavos centre sovietmečiu panaikintų Jonavos miesto kapinių (unik. nr. 32630) vietoje. Senųjų kapinių kompleksas yra saugoma kultūros vertybė (unik. nr. 32629).
Senųjų kapinių teritorijoje likęs vertėjo, gydytojo Jeronimo Ralio kapas priskiriamas saugomoms laidojimo vietoms (unik. nr. 10846). Į saugomų laidojimo vietų sąrašą įtrauktas ir skvero teritorijoje esantis Lietuvos karių kapas (unik. nr. 32631). Ramybes skvere iš viso stovi 4 paminkliniai akmenys, skirti nežinomiems Jonavos gyventojams, Jonavos stačiatikiams, Lietuvos Nepriklausomybes kovų kariams savanoriams, Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams.
Skvere yra Atgimimo paminklai (Andriaus Kazlausko išdrožtas medinis kryžius ir kiti), ąžuolinis paminklas Abraomui Kulviečiui, vienam iš lietuvių raštijos pradininkų (tautodailininkas - Vilius Cikana). Poeto, dramaturgo ir vertėjo Petro Vaičiūno (1890-1959) šimtmečio jubiliejaus proga Sąjūdžio ir savivaldybes iniciatyva 1990 metais pastatytas akmeninis paminklas (autorius - prof. Vladas Vildžiunas).
Projektu siūloma pabrėžti buvusią senųjų kapinių teritoriją, ją aptveriant žema akmenų tvorele. Paminklinius atminimo akmenis ir medinius kryžius bei koplytstulpius siūlome grupuoti aptvertoje teritorijoje. Naujus numatomus paminklus nusipelniusiems jonaviečiams siūlome grupuoti išilgai takelio šalia esamo paminklo P.Vaičiūnui.
Skvero teritorijoje yra du į kultūros paveldo registrą įrašyti pastatai: Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla (Žeimių g. 6, unik. nr. 31248) bei arklių pašto stoties statinių kompleksas (J. Basanavičiaus g. 1, 3, 5, unik. nr. 16018). Pašto stoties statinių kompleksą sudaro arklidė (unik. nr. 23524), paštas (unik. nr. 23525), ratinė (unik. nr. 23526) bei tvora su vartais (unik. nr. 23527). Klasicistinio stiliaus pastatai statyti 1833 – 1835 m. (tai buvo 1836 m. nutiesto Daugpilio – Kauno plento arklių pašto stotis). Nuo 1992 m. čia veikia Jonavos krašto muziejus. Muziejaus rinkiniuose saugomi archeologijos radiniai, numizmatika, ikonos, įvairūs istoriniai dokumentai, buities rakandai, rajono ir regiono dailes ir tautodailes dirbiniai, žemes ūkio įrankiai, fotografijos ir kt.
Pagrindinį įėjimą į parką siūlome formuoti pro arklių pašto stoties kompleksą. Klasicistinio komplekso vartai galėtų tapti vartais į skverą, o muziejaus kiemas įgautų tarsi prieangio vaidmenį. Kiemo erdvė galėtų būti išnaudojama keičiamoms lauko ekspozicijoms. Siūloma atkurti Jonavos krašto muziejaus pastato kiemo istorinį akmenų grindinį, o pastatą remontuoti, atnaujinant fasadus. Siūloma griauti tarybinio laikotarpio statybos menkavertį ūkinės paskirties pastatą, esantį muziejaus kieme ir gadinantį parko prieigų įvaizdį.
6. DARNA IR TVARUMAS
Projekte didelis dėmesys skiriamas darnai ir tvarumui, turint omenyje tiek socialinę, tiek ekologinę, tiek ekonominę darnos bei tvarumo reikšmę.
Skveras projektuojamas kaip socialiniu požiūriu labai svarbi miesto erdvė, kur sau užsiėmimų rastų skirtingo amžiaus bei socialinių grupių miestiečiai. Vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems skirtos zonos sąmoningai aiškiai neatskirtos, persipynę. Skvere tarpusavyje kertasi mamų su vaikais, sportuojančių paauglių, besivaikščiojančių senukų bei pro šalį skubančių verslininkų trajektorijos. Tokiu būdu mažinama socialinė atskirtis ir skatinamas bendravimas, ugdomas miesto bendruomenės jausmas.
Projektu siūlomas gamtai draugiškas skvero atgaivinimo scenarijus, jame neprojektuojant nebūtinų naujų statinių ir išlaikant skvero erdvę maksimaliai žalią. Be to, daug dėmesio skiriama rūšių įvairovei ir sukuriamos net kelios skirtingos mini ekosistemos, leidžiančios mieste pajusti ir sodo, ir miško, ir pievos charakterius. Kiekvienoje iš jų numatomas unikalus apželdinimo scenarijus, įtraukiant daug įvairių augalų (sodas su vaisius vedančiais krūmais ir medžiais, miškas su paparčiais ir lianomis, pieva su keliasdešimčia įvairių žydinčių augalų). Toks skvero apželdinimas įtakotų ne tik floros, bet ir faunos įvairovę mieste – parkas taptų patrauklesnis įvairiems paukščiams bei vabzdžiams.
Siūlomas parko sutvarkymo projektas yra pagrįstas ekonominiu požiūriu, nes projekte vengiama bereikalingo pastatų griovimo ir nepagrįstų investicijų statant naujus statinius. Kiek įmanoma, siūloma naudoti turimus resursus, t. y., rekonstruoti esamus pastatus, juos pritaikant naujoms funkcijoms, iš vienos vietos į kitą perkelti ir išradingiau panaudoti turimą žaidimo aikštelių inventorių. Naujam grindiniui, mažosios architektūros elementams bei naujiems statiniams siūlome rinktis ilgaamžes vietines medžiagas.